- pienpuodis
- píenpuodis sm. (1) K, J; Q345, CII49, R, Kos223 puodas pienui laikyti: Pienpuodyje grietinėlė užtraukus pieno paviršių Ašb. Pieno pilnas pienpuodis Mrj. Inpilk pieno in píenpuodį Mtl. Atnešk nuo tvoros píenpuodį Ldvn. Tik nesumušk píenpuodžio tę besiterliodamas Al. | keik.: O tu knabanosi, píenpuodi! Gs. ║ kiekis, telpantis į vieną pieno puodą: Šešių pienpuodžių sūris Dkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.